Ir gėda, ir bėda, ir juokas ima.
Istorija banali. Net nėra ką pasakoti, o gal tiesiog trūksta literatūrinio polėkio, dozės kartaus jumoro. Tad trumpai.
Penktadienį išsiilgęs artimųjų išlėkiau iš Vilniaus į Joniškį. Kad būtų greičiau ir arčiau važiavau pro Pakruojį. Kelias ilgas, tad kaip ir nuobodoka vienam važiuoti, būtų pakeleivis, būtų su kuo pašnekėti- vis smagiau. Ir kaip tyč Pakruojį tranzuoja jauna porelė. Iš pažiūros rodos tvarkingi žmonės. Sustojau; tipo iki Petrašiūnų pavešit? nu gerai sėskit. Pokalbis kažkaip nesiriša. Išsiaiškinau, kad mokinukai. Klausiu kaip egzaminai sekės, sako 9 ant 9. Klausiu, kaip suprasti? Sako ai buvo keli egzaminai, neatsimenu kokie. Nu jo pagalvojau, geras “kaimas” pakliuvo. Bet smagiausia po to. Išleidau tuose Petrašiūnuose tuos du balandėlius. Kol iki Joniškio nuvažiavau, kažkaip tai vieną koją, tai kitą, pilvą panižo. Na panižo, tai panižo. Nekreipiau dėmesio. TIk vat Joniškį, kai į šortus įlindau, žmonės pašiurpino klausimu, tave kur blusos taip sukandžiojo?
Tai va. Tikiuosi į Vilnių neparsivežiau to gero. Štai tokia pirmoji mano pažintis su blusom :)
Nors vakar dar kartą mašiną visą išsiubiau. Maža ką. Ir kad daugiau aš imčiau pakeleivius. Visi galit padėkoti saldžiai porelei iš Petrašiūnų. …
Beje gal kas žino, kaip tuos padarus naikinti? šiaip, kad ant dūšios būtų ramiau…
Rodyk draugams
Ant upės kranto sėdėjo du beviltiški romantikai žvejai. Abu jie ilgesio kupinais žvilgsniais stebėjo vandenyje išdykaujančias auksines žuveles ir svajoji pasigauti tą vientelę, kuri užpildytų jų vienatvę. Vienas ilgai nelaukė. Jis mąstė, kad nori žuvelės čia ir dabar. Todėl pribėgo prie kranto ir sieteliu ištraukė pirmą žuvelę, kurio šonas sublizgo saulės šviesoje.
-Valio, aš jau turiu žuvelę,- sušuko žvejys ir nuskubėjo pirkti akvariumo, auksinio namelio.
Antrasis buvo išrankesnis. Jis rinkosi tokią, kurios šonai saulės šviesoje blizgėtų visomis vaivorykštės spalvomis. Štai štai ji plaukia. Žvejys nusitaikė ir palengva palengva, kad neišgąsdintu žuvelės ją pagavo. Kaip ir pirmasis žvejys nubėgo pirkti akvariumo savo svajonių žuvelėj. Atrodo abu turėtų būti laimingi, abu gavo tai ko norėjo, bet…
pasirodo pirmasis žvejys, staigiai gaudydamas žuvelę ją išgąsdino ir ši pradėjo mikčioti. Dėl to žuvelė jautėsi nelaiminga, plaukiojo tik akvariumo dugne, tad nebesimatė ir jos saulės šviesoje spindinčių šonų.
Antrojo žvejo žuvelė, pasirodo buvo labai išranki, maitindavosi tik auksiniais grūdais, plaukiodavo tik mineraliniame vandenyje, reikalaudavo vis daugiau papuošalų akvariumo dugne.
Abu žvejai vis labiau nusiplūkdavo betenkindami auksinių žuvelių įgeidžiu ir niekada nebeturėjo laiko pasimėgauti jų draugija, pasigėrėti jų grakščiu plaukiojimu , žaidimais. Jie tapo neįgyvendintų savo svajonių ir sugautų žuvelių vergais…
Kad ir kaip ten nutiko, žuvelės užpyko ant savo žvejų, kad šie negali jomis tinkamai pasirūpinti ir sugrįžo atgal į upę…
Abu žvejai vėl susitiko prie upės. Pirmasis kaip visada norėjo savo žuvelės čia ir dabar. Todėl vėl čiupo tą, kurios šonai žibėjo gražiausiai saulės šviesioje. Ją vėl parisnešė namo, paleido į akvariumą. Bet ši žuvelė pasirodo daug rūkė, ko nekentė žvejys. Per cigarų dūmus negalėjo įžvelgti žuvelės grožio. Todėl žvejys vėl grįžo prie upės. Vėl čiupo tą, kuri tviskėjo labiausiai… Bet ši pasirodo jau buvo sena ir neužilgo išplaukė į auksinių žuvelių ramybės slėnį. Tad žvejys vėl grįžo prie upės… Jam vis atrodė, kad laikas bėga nesąžiningai greitai ir jis nebesuspės pasigauti tos išsvajotosios savo auksinės žuvelės. Todėl daug nesirinkdamas gaudė tas, kurios tik skaisčiau ar įdomiau sumirgėdavo. Bet pasirodo tai buvo vis ne ta…
Antrasis žvejys laiko taip pat veltui neleido. Jis kaip ir pirmą kartą troško sugauti gražuolę, kurios šonai tviskėjo visom vaivorykštės spalvom, o pelekai lyg švytėjo lyg saulė. Jis ją sugavo, paleido savo akvariume ir rodės jau galės džiaugtis jos kerinčiu grožiu… Tik ši gražuolė pasirodo buvo dar labiau įnoringa nei pirmoji. Tad supratęs, kad ši žuvelė ne jam, žvejys vėl grįžo prie upės. Ir vėl dairės į upės dugną kur džiaugsmingai išdykavo auksiniais svajonių įsikūnijimai. Tik staiga pribėgo pirmasis žvejys ir taškydamas vandenį savo sieteliu pagavo žuvį, apsidžiaugęs ja nubėgo namo… Bet vėl greitai grįžo vėl pasigavo… ir vėl grįžo…
Antrasis žvejys stebėjo, kaip savo svajonės vaikosi pirmas žvejys, kaip jas gaudo kiti. Ir bestebėdamas suprato, kad svarbu ne vien tik auksinės žuvelės išorė, bet ir jos vidus, su kokiais draugais ji plaukioja, kaip upės dugne elgiasi su kitais… JIs suvokė, kad nereikia skubėti… Ir tuomet pastebėjo dar vieną gražuolę. Žvejys ilgai dvejojo ar gaudyt. Juk ji nieko nesiskyrė nuo prieš tai jo sugautų… Tad žvejys tiesiog į ją žiūrėjo, kaip ji plaukioja. Retkarčiais jis sutrukdydamo kitam žvejui sugauti šią jo svajonę, saugojo nuo suįžulėjusių brakonierių tinklų. Ir taip nejusčia tarp žvejo ir žuvelės atsirado ryšys… Žuvelės šonai rodės net tamsiausią naktį skleidė saulės šilumą ir šviesą, žvejo rūpestis žuvelei rodės net šaltais vakarais sušildydavo vandenį…
-Ech, kas bus tas bus,-pamanė žvejys ir sugavo žuvelę.
Sėdėdamas prie savo svajonių akvariumo ir mėgaudamasis sugautu auksiniu žavesiu žvejys kartais matydavo kaip jo draugas, kuris norėjo žuvelės čia ir dabar, vis dar gaudo tą vienintelę, skirtą sau…
Rodyk draugams
Jau turbūt ketvirta savaitė eina kaip be automobilio. Po 6 metų pertraukos buvo kažkiek neįprasta pradėti naudotis viešuoju transportu, bet juk tai kaip dviračiu važiuoti: kartą išmokęs neužmirši niekados. Tik šis mano blogas ne apie tai. Šis blogas apie naujo automobilio paieškas.
Reikalavimai šiaip lygtais ir nėra dideli (galbūt). Pagrindiniai dalykai: mechaninė pavarų dėžė ir klimato kontrolė. Na dar kat nebūtų universalas, bet pakankamai didelis šeimyninis automobilis su didele bagažine arba hečbekas už tarkim na kokius 4000 eu. Beje automobilis pageidautina japonų arba švedų (volvo) gamybos ir nesenesnis nei 10 metų.
Ir čia vat prasideda linksmoji dalis:
Utenos automobilių turgus: kainos milžiniškos, japoniškų automobilių nėra (na stovi daužtas nissan’as, mazda 6 2002 m. dyzelis, su variklio defektu už 12 000 Lt ir kažkoks pavargęs galant’as).
Kauno turgus:
Mašinų pasirinkimas gan didelis, jeigu domintų universalai. Bet japoniškų sedanų ar hečbekų mažoka. Po teisybei netgi pradėjau dairytis i prancūzišką pegeout 607. Apžiūrėjom keleta pežukų. Visi buvę daužti. Vieno durelės įtartinai gaubtos, kito bagažinė kažkaip kreivai užsidaro ir variklis tepalais apsipylęs. Trečio kaina truputi kandžiojas. Radau Volvo S60. dyzelis, juoda, mechaninė pavarų dėžė. Pardavėjęs nieko mašinai nedaręs, dar nuo tralo net nespėjęs nuvaryti. Auto taip tikrai atrodo, kad nieko nedarytas: sutrukęs kairės pusės veidrodėlis, neveikia vairuotojo lango varikliukas… na vienžo ledas, o ne mašina. O ir kaina tokia pasiderėjus lygtais ir priimtina… Ir rida nedidelė kaip dyzeliukui, tik 150 000 km. Svarbiausi tikra. Bet gerai, kad šalia visada yra kažkas blaivesnio proto, kuris mato, tai ko pats nematai. Kažkaip įdomiai tas kairės pusės sparnas pridėtas. Žiūrėjom žiūrėjom, nagi ogi taigi daužtas. Pardavėjas dievagojasi: nieko mašinai nedaręs. Ok. Tai gal iki volvo serviziuko pavažiuosim. Prasideda mandagus atsiklabinėjimas, tipo susitvarkom pirkimą, susimokat ir važiuokit, o taip tai pavojinga, dar policija pagaus. Mes nepasiduodam: uždedama tranzitinius numeriukus ir į serviziuką. Nde… maloniai nustebina tikra rida: 339998 km, ir variklio blokas keistas, purkštukai nedirba… na ir dar kažkas, ko nevilties apimtos ausys nebeišgirdo. Dėkui, viso gero.
Marijampolės turgus:
opeliai, opelių jūra… Stovi volvo, dyzelis… 1999 metų 4000 eu. Pardavėjas nieko mašinai nedaręs, tikra rida: 233000 km, Mašina priekiniais ratais vis dar ant tralo. Mašinai tikrai nedaužta. Tik net nepatyrusiai akiai matosi, kaip užpakalinis buferis kreivai uždėtas. Ai bet tiek jau to. Juk patys puikiai žinom, kad nėra nedaužtų automobilių…Užkurėm. pasivažinėjau po aikštelę… maniau paskęsiu juodų dūmų debesyse. Alia visai nebloga maskuotė būtų bėgant nuo mentų. Kaip tikro super herojau automobilis, tik užkūrei auto ir net nepagazavus pasipila juodų dūmų debesis, kuriam pasiklysta persekiotojai. Pardavėjas aiškina, kad čia nuo ilgo stovėjimo. Kur? Ant tralo? Net nesiderant pradeda leisti kaina… Šaunu, bet tiek jau to. Nežinau kelintoj aikštelėj užmačiau mazda 6. 2 l dyzelis, mėlynai violetava mašina. Mašinai vėlgi nieko nedaryta. Va matot vyrai, akmenukų padaužyta, apibrozdinta. varikliukas dirba kaip bitutė. Bandom užkurti.Nusėdęs akumas. Na šiaip ne taip, užkūrėm. Šaunumėlis, bitutė kriokia garsiau nei traktorius. Bet dūmo nemeta. Keista, bet gal ir nelabai. Belaukiant suodžių pro išmetimo vamzdį akis užkliūna už durelių apačios. Na taip gražiai atvėpęs galas, perrinktas priekis ir net nevisi varžtai susukti, vienoj mašinos pusėj durelės apačioj padengtos antikorozine danga, kitoj pusėj ne. Keista. Nes mašinai niekas nedaryta. Tikra rida…
šiaip pikta, pikta ne dėlto, kad mano nerealūs norai. pikta dėl to, kad chebra stumia chaltūra. Seniai visiems žinoma paslaptis, kad į Lietuvą niekas neveža nedaužtų auto, bet būkit malonūs, bet jau padarykit padoriai, o ne tai, kad ant rūdžių uždažėt, ir mašina sutavrkyta…
Vis dar ieškau savo svajonių mašinos… Tubūt pirksiu pirktą ir važinėtą Lietuvoje. Nes visos Lietuvoje neeksplotuotos yra su tikra rida ir nei vienai niekas nebuvo daryta… Na nors vienas pasakytų tiesą ir tikrai (galbūt) nusipirkčiau, jau vien dėl to, kad žinočiau ko tikėtis iš tokios mašinos. Ar tai vien tik nevykęs kėbulistų darbas, ar dar ir kreivarankių perrinkto motoro burzgimas su tikra rida gali vieną dieną užsilenkti… Juk perku automobilį sau…
Rodyk draugams
Cha. Pateikti šią miesto sporto šaką E. Parulskiui vėluoju jau kokius 3 metus (jei neilgiau. Bet kam tai rūpi, juk laimingieji valandų/laiko neskaičiuoja). Tai va. Mano aprašoma miesto sporto šaka vadinasi „Atspėk vairuotoją“. Žaidimas labai paprastas: pagal taip kaip mašina pajuda sankryžoje iš vietos, kaip manevruoja/persirikiuoja į gretimą juostą, pagal mašinos modelį/markę ir važiavimo/vairavimo stilių bandai atspėti kas sėdi už vairo. Grubiai išskiriu tris kategorijas: pirmoji pensininkai: išsitraukia savo senus žiguliukus (tie kurie buvo šūstresni jaunystėje vis dar tebevažinėja volgomis arba importinėmis iš vakarų mašinomis) ir lėtu pensininko rėžimu savaitgaliais juda į savo sodą. O gal tik šiaip „pensininko rėžimu“ išvažiavo pasižmonėti. Važiuoja jie tvarkingai, lėtai (ta prasme, kad tikrai greičio neviršytų važiuoja 40 km/h greičiu), rodo posūkius (dažniausiai), bet deja nemato/ nepastebi/jiems neaktualu kas dedasi už jų ar šalia jų. Jei reikia pensininkui persirikiuoti tai spėk jaunuoli atiduoti pagarbą ir pasislinkti… kitaip negalima anikaip
Antroji kategorija… na kaip ją čia pavadinti, kad neįžeisti dailiosios lyties atstovių. Tiek jau to, pavadinimas juk nesvarbu, juolab kaip nebūtų gėda nemažai ir vyriškių priklauso tai kategorijai. Labiau dailiosios lyties dalyvėms būdingi požymiai:1) neesmė, kad posūkis į kairę bus už 5 kilometrų, ji jau dabar persirikiuoja į antrą/trečią juostą ir dailiai velkasi 50 km/h greičiu. Visiems kitiems chamams nėra ko lakstyti. Jie tik greitį viršija.
2) Pamačiusi kliūtį stabdo prieš kilometrą. Atsarga labai geras dalykas.
3) Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui pirma reikia atgal į rankinuką įsidėti lūpdažius, tuomet dar kartą pasitikrinti ar tikrai dega žalia, per galinio vaizdo veidrodėlį pasižiūrėti kokie idiotai ten siganlizuoja ir ramiai kaip niekur nieko grakščiai pajudėti. Be to ji niekaip negali persirikiuoti į kitą eismo juostą vien tam, kad praleisti sukantį į dešinę (na čia kai būna amžinai žalia rodyklė).
na ir paskutinioji tokia išsiskirianti vairuotojų grupė - tai ereliai. Laksto be posūkių, laksto biliankaip, važinėja krūtom tačkom.
Visi kiti tiesiog pilka masė.
Kaip sakė vienas pažįstamas:
Tie kas važiuoja lėčiau už mane - idiotai, kas greičiau - maniakai.
O jūs kuriai kategorijai priklausot.
Rodyk draugams
Oficialiai pranešu: vakar pagal visas LATGA-A taisyklęs, užuot parsisuntęs elektroninį variantą iš torrentų ar rapidsharo, legaliai už 26 Lt (na beveik 27 Lt) įsigijau lietuviško varymo knygą E.Parulskio Kasdienybės kunstkamera. Vakare ant smūgio sužiaumojau du trečdalius knygos. Jaučiuosi didvyriu.
Šiandien pagalvojau, kad vienas kūrinukas buvo apie mane. Darbe liko užmušti dar 8 minutes laiko. Ir ne todėl, kad neturėčiau darbo. Jo yra… Bet tiesiog lavinu savo tingėjimo virtuuoziškumą. Mąstau anot Parulskio aš čia pirmai ar antrai tinginių kategorijai priklausau… Va į Blogą parašinėjau… Jau liko 6 minutės …
Laikas nors ir lėtai, bet bėga….
Alia kaip sunkiai dirbasi nepradėti darbai.
Beje toks retorinis klausimukas visiems tiems kurie matė kaip vakar naktį Vilniuje lijo. Įsivaizuodajate kokiu greičiu turėjo kristi lietaus lašai, kad fotoradarai taip danguje blykstėjo?
Rodyk draugams
Radau savo seną dienoraštį. Dar nuo tų laikų, kai benzino litras kainavo 3,55 Lt. O pasakojimas tai toks būtu.
Savaitgalis. Palanga. Vakare grįžtam namo autostrada. Važiavau taip lėtai - tik 100 km/h greičiu, todėl lenkė mane visi kas tik netingi. O kelias tai ilgas - 355 km iki namų. Tai taip neskubėdamas ir paskaičiavau už vairo, kad
važiuojant 100 km/h greičiu mano mašina valgo 6 l benzo, o per visą kelionę sudeginsiu 21,3 l benziaus.
130 km/h valgo ~ 8,33 l bei sudeginu 29,47 litro
skirtumas 8,17 litro = 32,03 Lt
važiuoju 100 km/h, tad namuose būsiu už 3h 33 min
važiuoju 130 km/h - 2h 44 min
skirtumas 49 minutės
išvada 49 min = 32,03 Lt arba 1 min ~ 0,65 cnt
Brangus mūsų laikas, kai pagalvoji ir kuo greičiau leki tuo jis mums brangesnis darosi :)
O išvados kaip ir nėra jokios, tik šiaip pamastymai ir paskaičiavimai. Ar patys kada skaičiavote kiek kainuoja jūsų laikas?
Rodyk draugams
Pagaliau ir aš užsiregistravau…
Apie ką rašysiu, dar nenusprendžiau, bent manau atsiras savaime. Šiaip labai jau norėtusi pasirinkti kokią nors vieną sritį ir pastoviai rašyti apie ją. Bet teoriškai tai gautusi darbo tema :). Tik, kad neseniai įšokau į IT auditorių traukinuką. Laukia CISA kursai ir egzaminai. Tad darbo tema ne ką galiu ir parašyti pokolkas …
Tad pagyvensim pamatysim, kaip ten bus, na o šiai akimirkai, sveiki visi ;)
Svarbu, kad užsiregistravau. Seniai norėjau kažko panašaus kaip kad blogas taškas lt :)
Rodyk draugams
